- vobuliuoti
- võbuliuoti, -iuoja, -iavo RŽ žr. vobaloti: 1. SchL143, ŠT102, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Vlkv, Ilg, Vdžg Įsidedu į burną i võbuliuoju, o dantų jau neturiu Jrb. Dantų neturiu, tai maistą võbuliuoju võbuliuoju ir nuryju Br. Kai su skaudamu dančiu, tai tik tei võbuliuoju, o ne kramtau [p]Slv. Karštą bulvę atsikandęs võbuliuok, kol galėsi dantis suleist Snt. Pažiūrėk, ką arklys võbuliuoja Snt. Ve, karvė akmenį võbuliuoja, bėkit atimt, kad neužspringtų Slv. Močiutė Palionė ir paskutiniais rudais dantimis vobuliavo putroj rastą bulvę A.Vaičiul. Dairiausi, ar kurio iš darbininkų žandai nekilsčioja tą gardumėlį vobuliuojant rš. 2. DŽ, NdŽ, Gs Kaži ką jis võbuliuoja, kas jį tę supras Ilg. 3. žr. vobulti 2: Iš burnos purškia i terp rankų vobuliuoja, i padaro kukulius Slv. \ vobuliuoti; apvobuliuoti; pavobuliuoti; suvobuliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.